- bemblys
- bemblỹs sm. (4) plg. bamblys. 1. augalo stiebas: Nulaužėm visus cibulių laiškus, vieni bembliaĩ pasiliko Jrb. Rugiai pradėjo jau į bembliùs augti Erž. Jau rugiai, miežiai eina į bembliùs J. Kai rugiai bemblỹ, tai nereikia sėti miežiai – sunkiai plaukia Užp. Jau varpos bembliuõs, tuojau plauks Skr. Iš bem̃blio varpa kiša snukį Sv. | Eisim į ajeryną bembliùkų (ajerų žiedų) ieškoti Užv. 2. Skp šiaudo kelis, kauliukas. 3. padaigslis, spaiglys: Mūsų žąsioko vieni bembliaĩ Km. Bembliaĩ – kraujo pilni spaigliai Kp. 4. pririštas ant stogo viršaus šiaudų kūlelis: Vėjas nudraskė klaimo dangčiaus bembliùs Km. 5. šiaudinio stogo pradžia, kraštas: Pirmiausia reikia aprišt bemblỹs, o paskum dengt Skp. Vėjas gryčiai bem̃blį nuplėšė Č. Jau tvartui bem̃blį pradėjo Kvt. 6. stogo gūbrys: Trobų bembliaĩ reikia apipilt spaliais Slk. 7. Vdžg neužaugęs, nubembęs žmogus, gyvulys ar augalas: Jis apulžęs kaip bemblys, t. y. turįs didį pilvą J. Tavo veršiai visi bembliaĩ – nėkas nepirks Vdk. Beržas bemblỹs, susigumbavęs Skdv.
Dictionary of the Lithuanian Language.